„Saulė rieda dangumi,
Blynus tepa medumi.
Pamojuojam žiemai šaltai
Ir nusivelkame paltus.
Pučiam, pučiam birbynes,
Vėjas supa sūpynes,
Skruzdėlė pravėrė langą
Ir išlipt į lauką bando.
Užgavėję saldžiais blynais,
Vežam ožį į karklynus.
Saule, saule, eikš pas mus,
Šildyk žemę ir vaikus!”
(D. Grigaliūnienė)
Vasario 13 d. „Pušaitės“ vidiniame kiemelyje praūžė „Užgavėnių“ šventė. Visus persirengėlius šelmiškai pasveikinęs Velniūkštis kvietė jungtis į šokius ir dainas aplink Morę, kad su triukšmais būtų išvyta žiema! Smagiausių žaidimų sūkuryje Velniūkštis ėmėsi ir savo atsakingo darbo: reguliuoti nuotaikingiausių Užgavėnių simbolių: Lašininio ir Kanapinio „kovą“.
Vyko inirtingos varžytuvės: keldami didelį triukšmą oželiai, raganaitės, meškos, vilkai, briedžiai, lapės, čigonėliai ir kiti veikėjai šūksniais bei plojimais vieni palaikydami Lašininį, kiti – Kanapinį drauge vijo žiemą iš „Pušaitės“ kiemo! Tradiciškai, garbingoje „kovoje“ su pergale garsiais šūksniais pasveikintas Kanapinis. Na, o Velniūkštis nebūtų velniūkštis – užkūrė ir simbolinį laužiuką, į kurį kvietė mesti visus negerus darbus, neištęsėtus pažadus ir tai, kas bloga tam, kad pasitiktume pavasarį atsinaujinę ir džiaugsmingesni!
